+370 652 95969

Meilės vardas – veltinis

2008 m. vasario 22 d., Eglė Leonovienė (

Jį pažįsta visos. Kone kiekviena džiaugiasi jo draugija ir atsiduoda šiltoms, švelnioms jo glamonėms. Jis dažną privertęs pamiršti namus, vaikus ir vyrą, o vakarus prie televizoriaus pakeisti intymiais sielos šnabždesiais. Pajusti jo artumą, paslaptingą energiją, atkleisti visas jo silpnąsias ir stipriąsias savybes ryžtasi ir mokinukės, ir brandaus amžiaus moterys. Tad, rodos, nekeista, kad į jo pinkles įkliuvo dar dvi meniškos sielos: dizainerė Diana Rūta STANKEVIČIENĖ ir tekstilininkė Margarita TAURINSKIENĖ. Pirmoji juo žavėjosi senokai, bet arti neprisileido. Antrajai prieš penketą metų užsimezgusi pažintis peraugo į karštą, neblėstančią meilę, kurios kitos gali tik pavydėti… Pirmoji nusprendė: gana, užteks jam glostyti pečius, glamonėti kaklą ar liemenį – metas priglausti jį prie pat kūno, pajusti jo artumą ir įsitikinti, ar jis tikrai toks, kaip apie jį kalbama! Antroji ilgai nesvarsčiusi sutiko pasidalyti karštos meilės nuotykiais – gerai draugei negaila, juolab kad abi visiškai skirtingos: Diana ugninga, aistringa, linkusi ilgai nesvarstydama nerti į nuotykį, Margarita – lėtesnė, santūri, apmąstanti visas pasekmes. Puikus duetas – žiūrėk, gal kas ir išeis?! Abiem buvo įdomu patikrinti save, patenkinti asmenines ambicijas ir parodyti, kad VELTINIS tinka ne tik karoliukams, gėlytėms ar šaliams velti… Štai taip buvo sumanyta drabužių iš veltinio ant šilko kolekcija „Nuo… iki“, 2007 m. lapkričio mėnesio viduryje pristatyta parodoje „Moters pasaulis“. Ji negausi, tačiau kerinti ir originali. Lengvas merinosų vilnos pūkas ant plono šilko audinio nusileidžia tarsi slėpiningas rūkas. Vietomis jis visiškai padengia audinį, kai kur virsta grakščiomis juostomis ar subtiliais geometriniais ornamentais, išsiskleidžia spalvingais gėlių žiedais ar netikėtai virsta voratinklio kiauraraščiu su kabančiais lietaus lašais. Pilka, dangaus žydrynė su švelniu violetu, drastiškas ultramarinas, juoda, ruda su subtiliu avietės raudoniu meistriškai įveltos į vienspalvį, gėlėtą ir leopardo odos motyvais margintą natūralų šilką. Švarkeliai, palaidinės, sijonai, tunikos, suknelė… Tik būtiniausios siūlės, grakščios drapiruotės, įspūdingos apykaklės ir rankogaliai, diržai, sagutės – viskas iš veltinio! Kiekviena drabužio dalis ar detalė buvo veliama atskirai, iš anksto pasvarsčius, kokios formos, kokio rašto norėtųsi. Beje, tik NORĖTŲSI! Mat vėlimas ant šilko nepavaldus menininko fantazijai: sudėjus vilnos ornamentus, spalvas, galutinis rezultatas niekada nežinomas, todėl nei dizainerė, nei tekstilininkė negalėjo iš anksto suplanuoti, numatyti kolekcijos įvaizdžio. Tad ir išėjo skirtingi visi modeliai, lygiai kaip moterų charakteriai: viena veržli ir nenustygstanti vietoje, tikra plėšrūnė, kita – subrendusi ir romi moteris, trečia – išpuoselėta ir įnoringa dama… Pirmasis menininkių bandymas kurti drabužius iš veltinio ant šilko buvo švarkelis prieš metus sukurtoje kolekcijoje „Pilnaties raganos“, vėliau buvo atlikti keli darbai užsakovams. Kiekvieną vilnos ir šilko atkarpėlę savo rankomis išglosčiusi, ant šilko tapiusi vilna tarsi dažais ir senokai perpratusi visas šio darnaus dueto paslaptis tekstilininkė Margarita Taurinskienė pasistengė vilną gerai įvelti į šilką, deramai suformuoti atskiras detales, jų kraštus, kad pasiūtas gaminys nesitrauktų ir kuo ilgiau neišsitampytų. Suprantama, ir pats savininkas turi kruopščiai prižiūrėti drabužį: skalbti rankomis mezginiams skirtu skalbikliu, neperdžiovinti, lyginti nekarštu lygintuvu. – Ar gali būti tobulesnis derinys? Toks drabužis, net ir labai plonas, žiemą šildo, o vasarą maloniai gaivina, – sako dizainerė Diana Rūta Stankevičienė. – Kas nors kartą jį apsivelka, nenori nusivilkti, o turintis ir sudėvėjęs skuba užsisakyti kitą. Tiesa, tai gana brangus malonumas (švarkeliui reikia apie 6 m natūralaus šilko audinio, vilnos, suprantama, pagal raštą), kasdien, į darbą, juo nevertėtų puoštis, bet toms, kurios turi stilių ir vertina originalius bei kokybiškus daiktus, – tai būdas atrasti savo individualumą, išsiskirti iš minios. O tokių moterų vis daugiau, ir mūsų kolekcija sparčiai mažėja. Kurdama negalvojau, pirks kas ar ne. Norėjau patenkinti savo ambicijas, pajusti pasitenkinimą realizuodama kūrybines mintis ir net negalvojau, kokia suma jos man virs. Pinigai svarbu, bet dar svarbiau tas žodžiais neapibūdinamas, bet menininkams gerai žinomas pojūtis, kai ilgai brandinta idėja sėkmingai virsta realybe. Jis pakylėja ir įkvepia naujiems, nepaprastiems sumanymams… Daugiau »

Scroll to Top