„Ir aš noriu tokios suknelės!.. Kai užaugsiu, būtinai tokią turėsiu ir tokius pačius batelius su kaspinėliais, taip pat dažysiuosi lupas. Busiu iš visų gražiausia – tokia kaip tu“, – dukrai jos mama – gražiausia moteris pasaulyje. Tad nenuostabu, kad mažametė mėgdžioja jos elgesį, vartoja jos pamėgtus žodžius ir stengiasi būti maža savo mamos kopija. Tokia tendencija pastebima ir madoje: dizaineriai siūlo specialias mamų ir dukterų stiliaus linijas.

Dizainerė Diana Rūta Stankevičienė jau beveik dvidešimt metų kuria drabužius suaugusiesiems ir vaikams, vaikų mados teatrams, studijoms, todėl gerai žino, kada pradėti lavinti mažųjų skonį, stiliaus pojūtį, kada jų gyvenime atsiranda mados sąvoka.

Interviu su dizainere Eglės Leonovienės straipsnyje žurnale „Šeimininkė“ (2015-05).

Gal grožio ir stiliaus suvokimas yra įgimtas dalykas? Dabar vaikai gimsta kitokie: jie pastabūs, akylai stebi aplinkinį pasaulį, kaupia informaciją ir, patys to nesuvokdami, daro išvadas.

Todėl pirminis jų grožio ir stiliaus suvokimas formuojasi dar gulint kūdikio lovelėje, kalbėti apie tai su penkiamete ar, dar blogiau, su dešimtmete dukra gali būti per vėlu.

Jei namuose mama vaikšto susivėlusi, riebaluotais plaukais, su chalatu ar užsitempusi treningus ir nutįsusią palaidinę, jei ji nuolat dėvi džinsus, tą patį megztinį, nesistebėkite, kad dukra nieko nenutuoks nei apie moteriškumą, nei apie žavesį, ką jau kalbėti apie stilių.

Jei mama perfekcionistė, daug dėmesio skiria savo išvaizdai užmiršdama viską pasaulyje, dukra gali nesistengti jos pamėgdžioti – ji augs ignoruodama savo išvaizdą, jai bus nesvarbu, nei kaip ji atrodo, nei ką apie ją mano aplinkiniai.

Todėl pagrindinis tėvų rūpestis ir užduotis nesunaikinti to gėrio, kurį turi gimdamas vaikas, neužgožti jo savimi.

Grožio pajauta, stiliaus suvokimas yra įgimti iš prigimties kūrybiškoms asmenybėms, kitiems reikia juos išsiugdyti. O kas yra pavyzdys mažai dukrai? Mama.

Vaikų mada – suaugusiųjų mados kopija? Garsių dizainerių modelių namai kuria aukštosios mados linijas vaikams, jose atsikartoja viskas, ką jie siūlo suaugusiesiems: spalvos, audiniai, siluetai, puošybos detalės.

Todėl madingos tampa mamų ir dukterų drabužių kolekcijos. Kodėl gi ne – labai gražu matyti, lyginti du skirtingo amžiaus žmones, apsirengusius panašiai. Kartą klientės paprašyta iš likusio audinio pasiuvau tokią pat suknutę ir jos mažai dukrai.

Šios spalvos vaikų aprangoje gali atrodyti žaismingai, tereikia jas suderinti su ryškia turkio, rožine, alyvine, oranžine, margintais audiniais, papuošti kišenėmis, apykaklėmis, kelių ir alkūnių apsiuvais, aplikacijomis, dekoratyviais apvadais.

Tokių spalvų gali būti kai kurios aprangos dalys: riešinės, kojinės, kepurė ir šalikas, liemenė, švarkelis – svarbu visuma, ansamblis! Smagu, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau vaikų drabužių dizainerių.

Dažnai jomis tampa rankdarbius išmanančios, kūrybingos mamos, kurios, siūdamos dukroms drabužius, atranda kelią į nuosavą verslą. Drabužiai kainuoja brangiai, vaikai nemoka jų dėvėti, nesaugo, o mamos barasi… Ar teisinga, kad svarbiausia – drabužio praktiškumas?

Dauguma mamų kažkodėl įsitikinusios, kad vaikas turi atrodyti tik tvarkingai, juolab kad sparčiai augant jam naujų drabužių tenka ieškoti 2–3 kartus per metus, o jie nepigūs. Dėl tos pačios priežasties suknutė ar megztukas – tamsesnis, ne toks teplus ir didesnis, negu reikia, paraitosime, palenksime ir bus gerai. Aišku, praktiškumas svarbu: drabužis turi būti patogus, nevaržyti judesių, lengvai skalbiamas. Tačiau graži apranga mergaitei ypač svarbi.

Ji padeda įveikti kompleksus, pajusti savo vertę, lavina. Suaugusieji privalo atsižvelgti į vaiko poreikius: drabužis jam turi patikti. Kas iš to, kad naujas pirkinys gulės spintoje, o dukra trins tą patį, jau gerokai ankštą sarafaną?

Neignoruokite dukters norų, nepirkite, nepirškite, neįkalbinėkite dėvėti, ko nenori: geriau apytuštė spinta su keliais brangiai kainavusiais, bet mėgstamais drabužiais negu pilnos  lentynos nemielų, pigių skudurėlių ir kas rytą išgyvenamas galvos skausmas, ką apsirengti. Nemanau, kad tėvai teisingai elgiasi bardami vaikus dėl dėmių ar skylių drabužiuose.

Jie turėtų džiaugtis, kad vaikas guvus, energingas, o ne sėdi kamputyje ar prie televizoriaus. Toks vaikas laisvas, pasitikintis savimi, jis atranda pažinimo džiaugsmą. Vadinasi, sėkmingas pirkinys – tik išrinktas kartu su dukra?

Sakoma, kad parduotuvėje praleistas laikas iššvaistytas tuščiai. Netiesa. Protinga mama jį panaudos aiškindama dukrai, kas jai tinka pagal amžių ir fi gūrą, kaip reikia rengtis laisvalaikiu ir ypatingą gyvenimo dieną.

Juk aprangos kodas taikomas ne tik suaugusių jų, bet ir vaikų drabužiams: mažametis turi žinoti, kad namuose jis gali rengtis vienaip, eidamas į darželį lyg tėvai į darbą turi rinktis kitokius drabužius, svečiuose, per šventes ar teatre – pasipuošti, atrodyti išskirtinai gražiai, o kieme, gamtoje dėvėti patogią aprangą.

Proginiai geros kokybės drabužiai sudaro vaikiško garderobo pagrindą, derindamos juos su paprastesniais ir kur kas pigesniais, galėsite sukurti daug įdomių aprangos variantų, kartu išmokysite vaiką rengtis kūrybiškai.

Žinoma, parduotuvėje pildyti kiekvieną dukters užgaidą neprotinga, mokėkite tinkama linkme pakreipti jos norus, bet ir neignoruokite jų: taip formuojasi mažo žmogaus charakteris, stiliaus suvokimas.

Tėvai, išklausę vaiką ir paaiškinę, ką išgali jam nupirkti, o ko – ne, skatina mąstyti, rinktis, taupyti, kartu moko savarankiškumo. Tiesa, tėvų pamokslų vaikai negirdi, todėl išmokite žaisti pagal jų taisykles, improvizuokite ir nepamirškite – mažieji labai pastabūs, mato visas suaugusių jų klaidas, jei darome ne taip, kaip sakome.

Jie – mūsų lakmuso popierėliai. Daugelis mamų labai kūrybingos, mėgsta rankdarbius: siuva, mezga, neria sau ir vaikams.

Dažnai dukrai smalsu, ką daro mama… Ir puiku. Mama turėtų džiaugtis, kad dukrelė domisi, nori dalyvauti kūrybiniame procese. Gal kol kas ji tik klausinėja, pati pasakoja, kokio drabužėlio norėtų, kaip jį papuoštų, o gal atsisėdusi šalia mėgina ką nors gražaus sukurti savo lėlei.

Aišku, sugaišite nemažai laiko, tačiau išlošite nepalyginamai daugiau: matydama, kiek meilės ir kruopštumo įdedate į kiekvieną siuvinį ar mezginį, dukra kitaip vertins rankų darbą, gerbs jus, žavėsis jūsų talentu, puoselės ir tausos drabužėlį  dėvėdama, o ilgainiui gal ir pati išmoks visų šių gudrybių.

Ko Jūs išmokote iš savo mamos? Mano mama labai mėgo megzti, vienu metu turėjau net trylika megztinių. Tie drabužiai nebuvo tokie, kad verstų  aplinkinius aikčioti, tačiau aš visada rengiausi kitaip.

Nežinau, nesusimąsčiau, gal šis išskirtinumo suvokimas ir paskatino mane rinktis dizainerės profesiją, tačiau tvirtai žinau, kad mama mane išmokė darbštumo ir  kantrybės. Tiesa, megzti nemėgstu, man labiau patinka siūti, žavi originali rankų darbo apdaila. Turiu savo stilių, grožio pojūtį, bet atidžiau panagrinėjus – visa tai į mane įdėjo mama.