„Moteris turi būti iliuzija“, – sakė Ralph Lauren.
Iš tiesų, tikros moterys sugeba būti visokios: mamos ir mūzos, namų šeimininkės ir meilužės, deivės ir raganos… Ir dažnai net pačios nežino, kuris iš šių vaidmenų tikras, o kas – tik žaidimas ir iliuzija.
„Drabužis, tai, kas išorėje, visada yra daugiau ar mažiau žaidimas, – sako dizainerė Diana Rūta Stankevičienė. – Nuoširdžiai pažvelgusios į savo vidų, mes visos atrastume daugybę skirtingų savo pačios spalvų. Arba stichijų. Kiekviena moteris – vienu metu ir ugnis, ir vanduo, ir oras, ir žemė. Tačiau skirtingais gyvenimo etapais ar net skirtingose gyvenimo situacijose norisi skirtingų dalykų, reikia skirtingos savojo Aš išraiškos, kuri palaiko ir sustiprina tai, ko mums norisi ir kuo jaučiamės esą. Tai ir yra įdomiausia šito amžino moteriško žaidimo dalis: kaip drabužis, tam tikros detalės, drabužių visuma ar, kaip dabar populiaru vadinti, įvaizdis padeda atsiskleisti tam, kas yra moters viduje. Tai yra ir mano, kaip dizainerės, įvaizdžio kūrėjos, darbo dalis: suvokti, ko šiuo metu iš tiesų norisi mano klientei. Ir kartais pasiūlyti jai tai, ko pati gal ne visada būtų išdrįsusi. Gal verta pamėginti po pilkos pelytės kailiuku paieškoti aistringos Karmen? O gal priešingai – pavargusiai nuo ryškių spalvų ir intensyvaus gyvenimo tempo norisi ramybės ir jaukumo? Ir tada dažnai įvyksta stebuklas: kai moteris iš tiesų atsiduria savo stichijoje, ji tarsi pražysta, išsiskleidžia. To neįmanoma supainioti su niekuo! Ir kad įvyktų tas mažytis stebukliukas, visai nebūtina ryžtis radikaliems stiliaus ar įvaizdžio pokyčiams. Dažnai pakanka vienos kitos detalės – ir viskas keičiasi iš esmės. Todėl man ypač patinka kurti aksesuarus: papuošalus, rankines ir pan. Nes kaip tik jie neretai ir yra tai, kas svarbiausia.“
Dianos Rūtos Stankevičienės paroda „Moters stichija“, atidaroma galerijoje „Balta“ 18.00 val., penktadienį. Tai galimybė pažvelgti į tą pasaulį, kuriame kiekviena moteris galėtų pasijusti esanti savo stichijoje.
Kolekcijoje pateikiama daugiau nei 100 drabužių, aksesuarų, papuošalų, pagal vyraujančias spalvas ir nuotaikas suskirstytų į keturias grupes, atitinkančias ugnies, vandens, žemės ir oro stichijas. Tačiau ši stichijų interpretacija yra labai asmeniška ir toli gražu ne tiesmuka ar iliustratyvi. Ugnis čia gali būti ir skaisčiai raudona liepsna, ir vos įžiūrimas tamsių žarijų žioravimas. Vanduo žybčioja visų vaivorykštės spalvų atspindžiais, gali būti maištaujantis ir sūkuriuojantis arba ramus ir jaukus. Oras – balta ir lengva burbuliukų ir žaismės stichija, o žemė – susimąsčiusi visų pilkos spalvos atspalvių ramuma…
Galbūt kam nors norėsis įžvelgti paraleles su skirtingais gyvenimo tarpsniais – tebūnie, galima ir tokia interpretacija. Svarbiausia yra tai, kad kiekviena moteris čia turės galimybę paeksperimentuoti, pamėginti atrasti savo tikrąją stichiją. Iš pradžių kaip įdomią detalę, aksesuarą. O paskui – kas žino? – gal ir kaip naują, iki tol neatskleistą savo asmenybės aspektą.